braukti

braũkti, -ia, -ė 1. tr., intr. lengvai spaudžiant traukti kuo per ką: Braũkia su pirštu per stalą, ar dulkių nėr Jnšk. Braukiáu su kepure par varpas, norėjau pamatyti, ar jau pjautini rugiai Šv. Ranka per veidą braũkti K. Plaukus priešais braũkti KI122. Braũk saiką, kad nebūtum kaupo J. Kiek brūkių braũkė, tiek graudžiai verkė, ant naujo grėblelio susikrisdama VoL314. Jau mano martelė rasą braukia, o tavo dukrelė po patalais N39. Pagaliau ritino nuo kalno lig laiku suvežtus rąstus, kurie braukė priešus M.Valanč. | refl.: Tai ir vėl ranka braukėsi per veidą Vd. ║ tr. šluostyti: Sušilęs braukiaũ su rankove prakaitą Pn. Ne nosinaite, bet delnu nuo kaktos braukia prakaitą P.Cvir. ║ tr. R skinti su visa sauja: Miške uogas anie tik braũka Kv. Žemuogėles rinkte rinko, serbentėles braukte braũkė KlvD27. Aš braũkčiau žalius lapelius Nm. Braũkti žiedus, apvynius, linus, vašoklius, serbentas J. Soras braukti MŽ428. | refl.: Apyniai gerai braũkiasi Rm. ║ tr. vesti liniją, brėžti: Brūkšnys braũkti Š. Mokytojas, klaidą radęs, tuojau braukia rš. ║ tr. prk. griežti: Tokį gražų valcą braũka, net myla klausyti Dr. 2. tr. R, Kv šukuoti (kapoti, karšti) nurautų linų galveles: Linus nurauna, veža namon ir braũkia Ln. Su šepečiais braũkia linus Pn. ║ laužyti linus ar kanapes su mintuvais: Su mintuvais linus braũkia, pasku ant brauktuvių spalius išmuša Ar. Vaikiai laužė, mergės braũkė Šts. Tokia tę braukėja: visai nemoka braũkt, viskas eina in paminas Rdm. ║ Azr, Brž valyti linų pluoštą nuo spalių su brauktuve, plūkti, brukti, plakti: Linus braũkia brauktuvėm Kp. Gurbe mynė, o čia braũkė linus Str. Kai pradėdavom linus braũkt, net rankos insopdavo Ut. Išvariau dukteris linų braũktų Sv. ^ Susiraukusi kaip linus braũkusi Trgn. 3. tr. degti (degtuką): Braũk degtuką, pasišviesk, kas ten yra Ėr. Po du degtuku nebrauk iš sykio, taupyti reikia Rz. 4. tr. pustyti (dalgį): Dalgį jau reik braũkti Plng. Kaip ans pavargsta bepjaudamas, tujau dalgį braũkia Grg. Pradėsim dalgius braukti KlpD39. 5. tr. valyti, krėsti (kaminą, suodžius): Gerai jis kaminus braũkia, kaip tikras kaminbraukis Jnšk. Gi reiks ir man kaminai braũkt Rm. ^ Susiraukus kai suodis braukus Sln. 6. tr. sklęsti, kišti (duris): Ar jūs braũkiat in nakties duris? Ktk. Ji išėjo ir paliko duris nèbrauktas Ndz. 7. intr. Jrb greitai važiuoti, eiti: Skubinomis, skubiai braukiu SD13. Tokiuo keliu gerai braũkt Sdk. Senukai, veizėk, į turgų braũka Kv. Netrukus galėsi su dviračiu braũkti Alv. Na, kur jau braukì? Gs. Braũksiam (plauksime) į Nidą Klp. 8. intr. mušti, kirsti, duoti: Braũkė su diržu par kuprą Jnš. Kad aš jam braukiaũ per snarglį, tai tuoj apsijukojo Gs. Kad aš tau braũksiu! Skd. 9. tr. KII180 leisti žemyn, nuimti: Žėglių braukiu R324. 10. tr. juok. čiupti, vogti: Vagilėlis, ką nutveria, tą ir braũkia Ds. 11. intr., tr. juok. godžiai valgyti, kirsti: Kad braũkia, kaip tris dienas nevalgęs Ds. Net ausys lapsi, kai košę braũkia, ir da be pieno Dglš. ║ gerti (degtinę), maukti: Jis ir gerai braũkė Skr. Tik alų braũkia visi išraudonavę, i tiek Pš. 12. tr. tarti, pasakyti: Braũk ir tu kokį žodį Skd. 13. intr. šnek. meluoti: Tu čia, matyt, braukì! Ar. Čia jau braukì, vaikeli, viena karvė negalėjo to padaryt Bsg.

◊ kaĩp su lãpais braũkti meluoti: Tu, broliuk, kaĩp su lãpais braukì Jnš.

[vargų̃] ãšaras braũkti verkti: Lipšienė ãšaras braũka, kam sūnus ema tą mergą Krž. Pulkelis žuvelių Nemunėliu plaukė, o tavo mergelė ašarėles braukė LTR(Zp). Ką gi darysiu, šiteipo vargų ašaras braukdamas? BPI284.

į délną braũkti kyšį duoti: Brauk jam į delną drąsiai rš.

juõką (juokùs) braũkti juoktis (iš ko), pašiepti: Tura būti, iš manęs juokùs braukì! Užv. Galiu juoką braukti, viršų gavau! Žem.

kaĩp lazdà brauktì visai vienodi: Lygūs kaĩp lazdà brauktì Dl. Davatkos visos, kaip lazda brauktos, lygios A.Vien.

per dantìs braũkti pajuokti, pašiepti: A, tu jau man per dantis brauki Šr.

prãkaitą braũkti sunkiai dirbti: Prakaito nebraukęs, gero nepadarysi VP38. Prakaitą braukdamas valgysi duoną M.Valanč. Ir kožnas savame urėde dirbtų ir prakaitą savo brauktų BPII276.

rõdą braũkti

1. draugauti: Ans su ta merga braũka rõdą Mžk.

2. šnekučiuotis: Vyrai susėdę rõdą braũka Šv. Sutikęs brolį, braukiaũ rõdą Tl. Užteks tau rõdą braũkti, eik imtis darbo! Krž.

šnẽką braũkti šnekučiuoti: Vyresnieji tuo tarpu gana sklandžiai šneką braukia rš.

žìlę braũkti būti senam: Ne žìlę braukì, visa ko da gali matyti Krž.

\ braukti; antbraukti; apibraukti; atbraukti; įbraukti; išbraukti; nubraukti; pabraukti; parbraukti; perbraukti; prabraukti; pribraukti; subraukti; užbraukti